🗯️

Reali virtualybė, ne virtuali realybė

Autorė: Ugnė Stankevičiūtė

Rugsėjo 22 d. 19 val. vyko šio portalo atidarymas internetinio renginio Reali virtualybė” formatu. Čia dėmesio centre atsidūrė siekis apžvelgti ir problematizuoti sociokultūrinį interneto poveikį pabrėžiant kaip virtualus tampa realiu, o realus - virtualiu.

Internetinio portalo atidarymo proga transliacijoje-diskusijoje dalyvavo Ignas Kalpokas - produktyviausias ir tarptautiniame kontekste žinomas Vytauto Didžiojo universiteto ir LCC tarptautinio universiteto docentas ir technologizacijos paliestą visuomenę tyrinėjančių knygų autorius.

Jo bibliografijoje yra tekstų apie po-tiesos visuomenę, dirbtinį intelektą ir kūrybiškumą, kibersaugą, posthumanizmą, algoritminę valdyseną. Su Ignu renginio metu diskutavome apie realybės transformaciją į virtualybę ir to implikacijas: tribalizmą internete, algoritminį valdymą, dirbtinio intelekto kūrybiškumą ir interneto įsivietinimą ir įteritorinimą ideologijų labui.

Meta-verse, virtualizacija, Virtuali Realybė / Reali Virtualybė;

Realios virtualybės sampratą galima bandyti praplėsti bandant galvoti apie internetą kaip apie tam tikrą visatą. Pasak Igno Kalpoko, internetas kaip visata arba meta-visata jau tapo įvairių naujųjų technologijų kompanijų raktažodžiu, pakeitusi prieš tai buvusį naują dirbtinį inetelektą. Pandemija čia padarė itin didelę įtaką, kuomet viskas turėjo keltis į virtualybę ir iš jos kurti erdvę, bei patirti ją iš savo namų aplinkos. Beje, meta-visatą reikėtų suprasti ir kaip duomenų rinkimo būdą, dėka apsilankymų interneto erdvėse.

Manuel Fernandez kūrinys "New Ruins" - geolokacinė trimatės skulptūros paroda Google Earth aplinkoje nagrinėjanti tikrovių persiliejimus.

Informacijos perteklius ir iš to išeinanti post-tiesa;

Svarbi šios realios virtualybės savybė yra svaigulingai intensyvus informacijos tekėjimo greitis. Kai ji atrodo visada vienodai svarbi ir bombarduoja mus vienu metu, tenka filtruoti informaciją. Aišku, tai dažniausiai padeda atlikti algoritmai. Per patinka/nepatinka filtravimą tampa labai lengva užsidaryti burbuluose, kur su kitais internautais galime dalintis viena nuomone ir tiesa galiausiai tampa laisvu pasirinkimu. Kartais iš viso, tiesa gali dingti.

Thorne Brandt kūrinys "AGOD", kuriame demonstruojamas gifų koliažas buvo kurtas pridedant po vieną naują internete rastą gifą per dieną.

Kiberkaras, kuris turi fenomenologinį poveikį; pažeidžiamumo ir progreso, patogumo ir pavojaus balansai;

O kai dvi viena kitai prieštaraujančios tiesos susiduria, kyla konfliktai. Interneto eroje net ir karas tampa kibernetinis. Paradoksalu, kai manoma, kad kuo labiau valstybė ekonomiškai ir technologiškai pažengusi, tuo ji rodosi saugesnė ir stipresnė, bet kibernetinio saugumo atžvilgiu, pasak Igno, tai yra visai priešingai. Taip yra todėl, kad kuo daugiau paslaugų ir funkcijų randasi interneto erdvėje, tuo didesnis perimetras tenka ir potencialioms kibernetinėms atakoms.

Colonial Pipeline atvejis leidžia suprasti, kad su augančia kibernetinės erdvės įtaka kasdieniams procesams susiduriame ir su labai aiškiomis grėsmėmis realybėje, pavyzdžiui kuro ir dujotiekio tiekimo pertraukimas didžiulėse teritorijose. Kibernetinis karas nebūtinai vyksta tik “paralelioje” realybėje, mus tai vis tiek gali stipriai ir skaudžiai paveikti.

Seni kompiuteriniai virusai, nuo kurių prasidėjo technologinis kiberkaras.

Algoritminė valdysena

Kai algoritmai turi pakankamai žinių iš surinktų duomenų ir sujungiame tai su socialinėmis implikacijomis, atsiranda patogi galimybė implementuoti algoritminę valdyseną, kuri gali stebinti tiksliu bendruomenių apibūdinimu ir efektyvumu, tačiau taip pat gali būti itin imli šališkumui.Pasak I. Kalpoko, viena vertus, algoritminė valdysena optimizuoja valdymo procesus, nes padeda greičiau priimti sprendimus atsižvelgiant į daugiau kintamųjų, sumažinant kaštus ir netgi objektyviau. Kita vertus dirbtinio intelekto sistemas turi sukurti kažkas, jos nėra visiškai objektyvios ir nešališkos, šališkumas gali būti užkoduotas. Duomenys iš kurių sistemos mokosi irgi nebūtinai gali atspindėti realybę, kas irgi gali turėti blogų pasekmių. Rizika čia ta, kad algoritmai gali surasti pačius blogiausius atvejus mūsų visuomenėje ir juos laikyti pavyzdžiu, bei taikyti visai populiacijai ir diskriminuoti tam tikras grupes dengiantis “objektyvaus” kompiuterio vertinimu.

AI pagal vietovę išskiria, kur labiausiai tikėtina, jog įvyks finansinis nusikaltimas ir identifikuoja labiausiai tikėtiną įtariamojo profilį.

Internetas daug labiau žemiškas nei sufleruoja pirmas įspūdis

Su nieko nesverenčio debesinio interneto infrastruktūros įsivaizdavimu rodosi, kad galime užmigti kažkokiame virtualumo sapne, lyg internetas kaip objektas neegzistuotų. Iš tiesų, interneto struktūra sunki ir sudėtinga ir turi ekologinį ir politinį poveikį: povandeniniai laidų keliai, duomenų centrų generuojama tarša, konfliktai dėl resursų išgavimo, pvz. Kongo pilietinis karas finansuojamas iš kobalto kasimo, naudojamo daugelyje mūsų įrenginių baterijose. Tai nėra izoliuota konkurencija dėl laidų tiesimo ar elektros paskirstymo, čia jungiasi ir geopolitiniai konfliktai ir ekonominių sistemų trikdymai.

Reali virtualybė - virtuali realybė

Reali virtualybė yra terminas, kuriuo savo būtį galėsime apibrėžti turbūt tol, kol kokia nors saulės audra neišjungs visos pasaulio elektronikos. Jei jau dabar šie tikrovės sluoksniai yra taip glaudžiai persipynę, tai ateityje galėsime tikėtis realybės tapimo visiška iliuzija, nebūtinai tai primins Matricos mašinų revoliuciją, o taps mums labiau priimtina ir savanoriškai kelsimės į virtualią erdvę ir patoginsimės meta-visatose.

James Bridle "New Aesthetic" projektas nagrinėja skirties trūkumą tarp skaitmeninio ir fiziško.

Pilnas renginio įrašas:

📌

Kitame renginyje nagrinėsime internetinio meno ir interneto kūno aspektą su Dovydu Laurinaičiu. Transliacija vyks lapkričio 3 d., 19:00.